Krosnių mūrijimas yra labai atsakingas darbas. Mūryti krosnį leidžiama tik tada, kai yra nuolatinis stogas arba laikina priedanga virš krosnies vietos.

Krosnių mūrijimas nėra tas pats kaip mūryti plytų sienas. Atsakingos krosnių dalys (pakura, dūmtakiai) mūrijamos, iš anksto parenkant ir sausai išdėstant kiekvieną plytų eilę. Be to, plytos apskaldomos ir pritaikomos, atsižvelgiant į siūlų perrišimą. Jeigu plytos tikrai labai vienodos ir yra eilių brėžiniai, tada galima tiesiog dėti plytas ant skiedinio, iš anksto jų nepritaikant. Mažiau atsakingas krosnies dalis, susidedančios iš ištisų plytų eilių be dūmtakių (apatinės masyvo dalys nuo pamatų iki dūmtakių apačios), galima mūryti, nepritaikant plytų iš anksto.

Mūrijant krosnis, reikia vengti plytas skaidyti ir tašyti; aptašytas paviršius ne toks patvarus. Taip pat nereikia dėti nutašytos plytų pusės į pakuros ir kanalų vidų; nuo tašymo susilpnėjęs plytų paviršius, aukštos temperatūros veikiamas, greit ištrupės. Tašyti reikia rūpestingai, ir plytos turi būti pritaikomos tiksliai į vietą. Vidinis krosnies ir dūmtraukių paviršius turi būti lygus ir glotnus.

Prieš mūrijant paprastas molines plytas reikia sušlapinti, pamerkiant jas 1-2 minutėms į vandenį. Sunkiai lydžios plytos tik paskalaujamos vandenyje, nuplaunamos nuo jų dulkes, kad gerai susirištų su skiedinių.

Krosnys mūrijamos būtinai perrišant siūles, be to, vertikalios siūlės turi būti perdengtos ne mažiau kaip ½ plytos. Tik išimtiniais atvejais leidžiama perdengti ¼ plytos.

Mūrijant krosnies pakurą ir dūmtakius, nereikia jų paviršiaus aptepti molio skiediniu, nes išdžiuvęs užtepimo sluoksnis būtinai suskils, nubyrės ir užterš dūmtakį. Dūmtakių paviršiai išeina glotnūs ir lygūs, rūpestingai mūrijant.

Išmūrijus 5-6 mūrinio eiles, susidaręs vertikalus paviršius aptrinamas šlapiu skuduru. Jeigu plytas tenka tašyti, jas reikia mūryti krosnies masyve taip, kad aptašyti paviršiai atsidurtų mūrinyje.